Tautinis kostiumas – tai išeiginiai drabužiai, tokie, kokiais mūsų protėviai vilkėjo XIX a., kai dar kiekvienas kraštas, kiekviena parapija laikėsi savos mados, ne tokios kaip jų kaimynai. Tačiau dažnai visiems tiems brangiems ir geidžiamiems daiktams valstiečiai neturėjo pinigų, o kartais prabangesnius rūbus buvo draudžiama dėvėti. Senos gentinės teritorijos ir vėlesnė atskirų kraštų istorija Lietuvoje suformavo penkis etnografinius regionus, kurių gyventojai ne tik kalbėjo skirtingomis tarmėmis, bet ir jų drabužiai turėjo ypatingų, visai teritorijai būdingų bruožų. Tai- Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Klaipėdos kraštas.
Gegužės 11 dieną lietuvių kalbos būrelyje vaikai su būrelio vadove kalbėjo ne tik apie tautinių rūbų raštus, bet ir mokėsi lietuviškai pavadinti kiekvieną rūbą. Štai keletas mokinių darbų, kuriuose jie atskleidė savo žinias apie tautinius rūbus bei išmoko lietuviškų žodžių, kuriais yra vadinami drabužiai.
